Kai baigiasi žodžiai

Toj pasakoj ir aš kadais buvau
sukūręs pragarą ir rojų,
sapnų ir vizijų ten buvo kiek daugiau,
negu nuėjo basos išgalvotos kojos.

Žaizdre įkaitintas karštam
buvau tenai tarp priekalo ir kūjo,
galva nusviro mūšy ne vienam,
kai broliai devyni į karą jojo.

Buvau aš geležis, gal plienas,
žarijos, kibirkštis karšta buvau,
dabar aplinkui tiktai plėnys,
ir aš į pilką peleną virtau.

Nūnai nei pasakų, nei vizijų — aš vienas,
tas kur iš pasakos nesugrįžau.
bitėžolė

2017-08-19 13:43:25

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2017-08-21 15:33:26

Yra apie ką pamąstyt. Ir skaitosi maloniai.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2017-08-20 20:32:19

Puikus sonetas. Puikus.

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2017-08-20 18:18:54

Užteko žodžių, nes pasakyta tiek, kiek reikia ir tai, ką norėta pasakyti. Ačiū.

Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė

Sukurta: 2017-08-19 21:27:32

Tvirtai, stipriai, gal kiek mačerniškai. Vertas dėmesio tekstas.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-08-19 20:02:19

skaudu iš pasakos nesugrįžti...gilios eilės

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-08-19 15:46:38

Geros, liūdnos eilės. 
Visos pasakos baigiasi. Atklydo iš praeities, kažkada skaityti žodžiai, net nežinia iš kur ir kieno.
"Pasaka trumpa. Ji greitai baigsis.
Antrą kartą jau nesikartos.
Klaidžios tik kažkur mažytės snaigės,
Pasakoje ieškančios tiesos..."

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2017-08-19 14:00:54

Patiko šis eilėraštis. Iškart H. Radauskas sąmonėj išniro su Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu. Tik čia gal į Pasaką (ir Pasaulį) pažiūrėta iš kito kampo... O gal ir visai ne taip, nes mano žodžiai irgi baigiasi. Noriu ir aš atgal į pasaką.