Vainikas gimtinei

Kol gieda
rojaus jerubė,
beveik tebetikiu tavim,
gimtine!
Perbėgat širdimi abi:
gimtinė, jerubė.
 
Prieš saulę
aš akis primerkiu,
krūtinėje giliai giliai
rugiai siūbuoja.
Visai nebesvarbu, kuriam
uždės šlovės vainiką,
kuriuos kaip puslapius
dienoraščio sunumeruos.
 
Ne taip jau paprasta
po šapą sulipdyt gimtinę,
sutvert po gerą žodį.
Lig šiol verbų vainiko
nei tau, nei sau nuplėšti
niekaip negaliu.
Girinukas Mi

2017-08-08 13:33:57

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-08-09 13:15:45

Puikios eilės.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-08-09 11:27:27

Teisingi žodžiai parašyti su širdgėla ir lyriškai.

Vartotojas (-a): KitaJūra

Sukurta: 2017-08-09 10:41:53

skaudokai...jausmingai...