Širdies dugne

Seniai užžėlė vakaru dangus,
Tik paukščiuose erdvė geltono vėjo,
Netemstančias spalvas ilgai renku,
Kol kalendoriai sklidini rugsėjo,
 
Kol auga žolės vakaro namuos,
Langai į vidų iškalbingai žiūri,
Su savimi nežemiškai kalbuos,
Didėja laiko apimtis ir tūris.
 
Vėlu iškeisti laimę į metus,
Tylos ažūras, persmelkiantis būtį,
Nebemeluoju sau, kada krentu,
Juk skauda, gal net ne truputį,
 
Nebekartoju rudenio brydės,
Vėlu ir keista viską prisiminti.
Išdeginta žymė ne man perštės,
Širdies dugne ligi prašvintant.
Juozapava

2017-07-31 14:21:51

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2017-08-01 12:21:21

Nepaprasti žodžiai.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-08-01 11:05:50

Netuščiažodžiaujant: nuostabios eilės.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-08-01 00:08:40

Seniai bebuvai. Puikios eilės, sakyčiau, gal kiek stilius pakitęs.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2017-07-31 22:49:40

Ačiū. Paliko didelį įspūdį...

Moderatorius (-ė): Saulėlydis

Sukurta: 2017-07-31 16:32:05

Brandi nostalgija ir akistata su laiku...

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2017-07-31 16:29:53

Sujaudinote, išdeginta žymė ilgai perštės, bet ką darysi -
taip ir turi būti. Nusinešiau po sparneliu...

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2017-07-31 16:04:47

Stiprus, gilus ir... išskirtinis. Ačiū.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-07-31 15:07:37

išskirtinės eilės, galudžiu...