Mane auklėjo gerai:
knygos, diržas ir užsienio radijo balsai.
Dar sprigtu į kaktą kaimynas Vasia,
kuris rėkdavo: vaike, kad tave
nusineštų pašėlusi troika:
leninas, partija ir tarybų dvasia.
Vėliau imdavo plūstis, kartą grasino (už)mušti,
lyg būtų grįžęs į karą ir mirtį.
Tada ir sužinojau gyvenimo tiesą:
vyrai neverkia
, nes yra ne iš kelmo spirti
.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-07-30 14:29:44
Reziumė: po tokio intensyvaus auklėjimo jokio patriotizmo neliko nei kvapo.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-07-30 13:01:27
Tai ne tik sovietinių laikų auklėjimas, tai senesnių laikų palikimas, tik tada nebuvo "troikos"...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2017-07-29 19:33:07
Jūsų mėgstamos istorinės atodangos – paradigmos, dėsnių pavyzdžiai.
Siužetą laikau pirmiausia priemone minčiai.
Pateikimas neįmantrus, netgi paprastas, bet šalia pagrindinės prasmės (lengvai atpažįstamos) sublyksi kelios kitos. Gal tas nevienprasmiškumas (pagautos metaforos) darinėjasi priklausomai nuo požiūrio ir kai kurių kitų veiksnių, bet atsišaukimų nemėtysiu, nes tai jau teorijos. Nebūtinai priimtinos.
Truputį tik paaiškinsiu kai kuriuos personalinio suvokimo niuansus.
Auklėjimas geras tuo, kad atitiko laiko dvasią (o ji smelkėsi visaip: ir per užsienio radiją, savišvietą, bet ir, tą gerą ironizuojant, vietiškai, muštro forma).
Auklėjimas geras tuo, kad palietė, formavo žmogaus dvasią.
Troika, kinkyta šulais, turėjo skraidinti į komunizmą… kur nuskraidino?
Jei neištiko visiška katastrofa, tai to „gero“ auklėjimo palikimas – supančiota dvasia, kas pažymėta žodžiais vyrai neverkia.
Iš propagandos pozicijų – gal tikrai įdiegta, kad vyrai tik proletariškai kaukši į kaktas ir tik gerkles laido (užuot buvę žmonėmis).
Kita vertus, toks auklėjimas ne tik žlugdė, bet ir užgrūdino.
Gal išmokė kaip gyvatei išmintingai kelme lindėti. Tiše jedeš, dalše budeš. Žiūrėk, klausyk, mąstyk, daryk savo.
Gal padarė geležiniu vilku. Čia vėl skyla prasmės: jis tvirtas, ne medinis, ir patriotas su Gedimino kalno vizija...
Gal per daug išsmulkinau, bet visuma ir tiesiogine pažintine prasme gera, ir tinka pamąstymams (ką ir bandžiau ne abstrakčiu atodūsiu).
Eilėraščio-metaforos ašis ta, kad šitokį auklėjimą galima patirti bet kur: visuomenėje, veiklose. Visur atsiras idiotų, visur telksis klanas, visokiausios tarybos, visur bus suvaržymų...
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2017-07-29 19:32:45
Taiklus anuomečio socialinio gyvenimo paveikslas, nutapytas šmaikčia ir graudžia ironija.
Maloniai netikėtai nuskamba pateiktas "auklėjimo" rezultatas - vyriškumo standartas.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-07-29 08:50:22
tikrai įdomus auklėjimas...priminėt senus sovietinius laikus