Džiūgbaladės. Meilė, pasauliai

                    Talaluška
 
Pelėžirniams žydint... –- jis sakė,
Mačiau, ir sakiau – kas per vikiai...
Ir kiek jų – ne kmynų pasaulis.
Pakėliau atsargiai to lapo kraštelį... –
Ne mano pasaulis, – pelėžirniai čia  –
Pasaulis be skausmo po saule..? –
Nebūna be skausmo... be nihilio – štai.
 
Pelėžirniai...  gal tai daržely Daratos
Tarp šimto kitų asmenybių kvapių, subtilių..?
Ne... – kiek matos – laukai užu lauko
Vien jie – odoratus ir vasara – įsisprendus
Vešli ir sultinga, tik šis – ar jos kvapas?
Turėtų kvepėt kaip saldi dar nors pernokusi
Ir patižusi braškė, išlikus kažkur ten giliai po lapu –
Ne tas, kada žemuogę aptinki rudeninę
Ir dūsauji, apdovanotas gegužio kvapu.
Ak, gailestis... veda kažkur talaluška –
Vis atmintys, nebe toli jau ir kriaušė ir gruš‘ka?
Violetinės tolumos anta  viržynų,
Lūkesčiai atviri sugrįžimų. –
 
Noriu namo nuo pelėžirnių, mano darže tabokà.
Ne, vasargalį skelbia tabõka,
Sakytum, išgroja akordą kvapų
Žiedų jos trimitai –
Lenkies, ir trys mėnesiai gaudžia kartu
Viena laime, ir nei prisimint, nei dairytis –
Greta, šalia..?  –
Jinai manyje, mano siela, – tu.


         Talaluška, – kitaip nerūpestinga improvizacija. Čia pas mus pilna tokių, vos ne pervien, tik žanras nenurodomas. O pavyzdžiui Algmar „Žmogučių dainelė“  – visiškai ne talaluška. Tik kritikai kai kurie tų dalykų nesuvokia, skiria prie talaluškų pagal bėglų eiliavimo būdą.
 
         Tačiau ir šis tekstas – nerūpestingai prasidėjęs automatiškai įsmuko į autoriaus naudojamą turinio planą, įgijo išbaigtumo, tad nebetinka palaidos improvizacijos pavyzdžiu. – Labiau pratęsia „liepos 17“ pamokėlę.
 
         Perspėju – talaluškos ritmas tobulas, bet ne vienodai įkyriai pieštuku beldžiamas. Jei pamatėt kitaip, reiškia nemokat skanduoti.
         Susiimkit, ir pajusite visas cezūras ir pėdų kitimus, ir kad tai – gražu.
         Prie verlibro artėja – puiku.
Algmar

2017-07-26 17:33:32

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2017-07-27 14:19:05

Pirma – seniai mąstau, kiek būtini tokie išsamūs aiškinimai tuose prierašuose-pamokėlėse? (ginti savo poziciją yra viena, bet giriant kaip tobulybę – tai...)
Jūsų pasirinkimas, reikia tai reikia. Ir būna gerų nuorodų, nors aš manau, kad kūrinys (beje, ir komentarai) geriausiai kalba patys. Nieko neišaiškinsi, ypač kūrybinės minties subtilumų. Apie technikas galima be galo, tas tiesa.
Kad šis tekstas – nerūpestingai prasidėjęs automatiškai įsmuko į autoriaus naudojamą turinio planą – pritariu.
Antra – kodėl talaluška? Kažkiek gal per tą gru‘šką. O šiaipgi pasaulių partijos ir po lapeliais, giliau. 
Po eilutę netraukant, necituojant pavienių frazių, visuma žydi, spalvinga, be nihilio. Kita gal suspindėtų vėliau, man įsismelkia ne taip greit, o pasisakymas kaip internete įprasta – greitojo reagavimo... apie viską po truputį.