Dalinti pažadus nedraudžiama, kaip ir geisti jų, vis šiokia tokia pramoga, o ypač jeigu ir nevisai nužydėjusioms, tai bent jau gerokai apvytusioms.
Niekas nedraudžia ir pasvajoti apie buvusių partnerių jausmų išgryninimą, ne tik banko kortelės, bet ir alchemijos pagalba.
Tokie gyvenimo vingiai.
Eilėraštis liuks. Nemažiau liuks Pakeleivio atliekama trikampio analizė.
 

Aha, gal tik į pabaigą išskysta, t. y. išslysta iš poezijos ir pereina į pernelyg tiesmuką dėstymą. Bet kadangi, kiek suprantu, nesame jokiame literatų seminare, apie technikas galima ir nekalbėti (man jos ir neįdomios, idėjos domina labiau).
Sužavėjo filosofiškas ėjimas per brandą (tai ruduo) link žilos galvos (gražios žiemos su šarma plaukuos ir santykių šarmo), parodant, kaip viskas nutrūksta dėl gręžiojimosi ir iliuzinių neatitikimų. Amerikų atradinėjimas – kaip jaunystės vaikymasis – o tai durnystė. Na, švelniau – nebrandumas.
Santykius puoselėjant reik patirti vargo. Kitaip – praryja Bermudų trikampis!
 
Labai geras pavadinimas. Jį pasukiojus (juk viską galima pasukti, tai leidžia asociatyvinis suvokimas) – Trikampis yra kampų simbolis. Aštriadančiu Trikampiu tampa amžinasis ratas…  ojoj kiek jame erčių… duodiesi iš kampo į kampą, net ir bukasis savaip skamba. O kokia įtampa įžambinėje, kai susiremia statmenys!
Pereinant į lyriškesnę tonaciją (bet tema ta pati), neišsipildymo graudumo esama trikampiame gervių pleište… smaigas į tolį, o atvirojoje kraštinėje tebelieka Žemė ir tas vandenynas…

Ši tirada anaiptol nereiškia, kad nesugebėčiau paskaityti paprasčiau ir tiesiog pasijuokti iš žlugusios finansų ir kitokių geidulių piramidės. Sena tiesa čia irgi akivaizdi: užuot suokęs, geriau duok, nes tik kailiniuotai poniai žiema graži!

puikus pateikimas...ačiū

Vau. Keičiame stilių, bet žiūrime į pasaulį vis taip pat :) Nors gal ne visai, čia kažkas labai nebūdinga autoriui :)