Sklaidos nerimo rūkas –
Kažkur tarsi pūką
Mažą skruzdėlę plukdo
Riešutmedžio luotas.
Byra žvaigždės žiedadulkėm –
Vakaras supasi...
Rodos, eitumei vandeniu
Ir nekvėpuotum...
Kad nelūžtų pajudintas
Laumžirgio sparnas...
Tarp lelijų pasineria
Purpuro sutemos.
Vakar ežerą vėjas
Be gailesčio engė,
O šiandieną užmigo
Tarp meldų...
Tik lūpomis,
Tiktai pirštais
Tikėjimą glosto ir rengia...
Ir nereikia nei irklų –
Tik mostas po mosto...
Vis artyn... Vis arčiau
Raibuliuoja...
Vėl tolsta...
2017 m. balandžio 7 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-07-20 18:00:06
Šventa tiesa visa jau išsakyta. Ačiū, nuplukdžiau į savo pamėgtus...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-07-19 22:38:07
Vakaro prieblandos migloje tikrai nuostabūs miražai, o jei dar prie ežero...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2017-07-19 21:57:44
Gražus miražas labai. Dar pasaugosiu. Ačiū.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-07-19 12:11:28
Labai patiko. Puikios eilės.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-07-19 09:32:28
Romantika užsupa.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-07-19 01:19:23
Gražu. Labai. Tarsi Maybe skaityčiau, toks maybiškas stilius. O Maybe aš mėgstu.