Atiduočiau viską, ką turiu –
Sau nepasilikčiau nieko nieko...
Sėlina tarp sienų keturių
Vienišumas. Jo šešėliai lieka.
Tu toli, labai labai toli –
Nėr tokių laiškų, kurie surastų.
Jau laikai praėjo keturi
Ir išaugę medžiai guli rąstais.
Nemylėt tavęs aš negaliu,
O mylėt jėgų man nepakanka.
Vienas vėjas pūs iš keturių –
Tas, kuriam palietus grumba rankos.
Gal nueit į keturias šalis
Patikėjus, kad manęs nereikia?
.......................................................................
Krenta žiedlapiai žili žili –
Krenta žilos mūsų meilės snaigės.
2016 sausio 25 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2017-07-12 21:19:19
Tas, kuriam palietus grumba rankos.
Čia tik vienas iš keturių... Po tokio nuoširdaus eil. turėtų papūsti ir šiltesnis...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-07-12 15:31:49
nenueit, nenueit į keturias šalis...labai gražios eilės
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-07-12 10:20:51
kaip gražu, krenta žiedlapiai žili žili - krenta žilos mūsų meilės snaigės, bet graudoka.
Manau, kad tikrai kam nors labai, labai reikia.
Vartotojas (-a): aurimodalia
Sukurta: 2017-07-12 08:29:28
Jausminga brandis!
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-07-12 07:40:40
Dar keturis kartus bandyk iš naujo jai rašyti taip nuoširdžiai...išgirs ji...išgirs...:)