Džiūgbaladės. Puota

Eilėraštin, bičiuliai, lįskim,
Ir užsidaužkime duris.
Užšaukim velkes, užsiriškim –
Tikrovė mums nebeįgrys.
 
Kasdienio nihilio gana.
Svajonių man galva pilna.
 
Tegul nesąmonės čia švyti
Lyg deimantų lietaus lašai.
Raštu čia stebuklus daryti
Iš ritmo vien galiu ašai, –
 
Paleist nuo pasaitų kentaurus
Ir Prometėją nuo uolų.
Teatro nihil – kaukės bjaurios,
Jei dar prasmuks – išspirt keliu.
 
Gudruolių išperų gana.
Pakelkim kaušus su daina!
 
Nuo skliautų, deivės, nusileiskit,
Ir jūsų meilė tam tebus,
Kas pergales blaivus praeis, ir –
Kas nesėkmes išjuokt gabus.
 
Tikros linksmybės tas nejaučia,
Kieno tulžis gyvent silpna.
Taurėj jaunystės svajos siaučia,
Putoja nuotykio liepsna.
 
Tik dūsta čia taurė tyra.
Lindynė džiaugsmui per siaura.
 
Iš džiaugsmo skeldi urvo sienos.
Užgęsta deglai. Ir nakty
Suvirpa paslapties blakstienos.
Pasaulį ūžaujant jauti.  –
 
Iš žemės kalas žemės dvasios,
O medžiai...  žengia nuo kelmų.
Kaip šaknimis – uolas kietąsias,
Šakom – miglas apkabinu.
 
Aušra jau skamba rausvapirštė.
Į lūpas aš bučiuoju ją.
Pražysta nerimas ir tirpsta
Visatos pradų dainoje.
 
Dainingas gaudžia okeanas
Vandens ir žemės vestuves.
Pakilo elfai,  trolių klanas.
Jie patekančią saulę švęs.
 
 
                       Ši muzika – rapsodija,  tai temų gana daug.
Algmar

2017-06-15 08:31:51

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2017-06-16 10:53:15

Tikrai temų galima išskirti gana daug.
Viena iš jų – Raštu čia stebuklus daryti / Iš ritmo vien galiu ašai – jaunatviškas tempas (citius, altius, fortius), nuotykiai, net blaivybė panaši į taraną.

Gražus tonacijos perėjimas ties  Iš džiaugsmo skeldi urvo sienos.
 
Keista ar ne, bet džiugus, galimybių pilnas polėkis (pozityvas) tuo pačiu (paraleliai) skamba ir kaip ironija to atžvilgiu... nesgi kokie platūs polėkio grybšniai – su kentaurais, deivėm, deglais, troliais... na, tegul tai švelni, atlaidi ironijėlė kaip viešnia, turinti teisę pasirodyti visur...
 
Pradžios nebeįgrys – variantas įmanomas, jei būtų kas susiję su (į)grindimu, bet to atspalvio nejaučiu, taigi lieka nebeįgris (gristi, grysta, gris).
Eilėraščio tai nekeičia. Yra Puota – švęsti tai švęsti. Uždaras išsiveržia, pasaulis ūžauja... (o čia vien per apkabinamas miglas ir pražydusį nerimą galima vesti naują labai gražią temą...).
Komentaras gan siauras, palyginti su eilėraščiu, betgi suvokimo kryptis turbūt šviečiasi.