Užsimerkus klausausi nakties:
Švelniai šnabžda praskrisdamas vėjas
Man į ausį. Žinau – prikalbės                  
Ir pamirš. Nors ne kartą žadėjo...
 
Supas mėnuo tyliam vandeny,
Miega žemė, pamiršusi laiką.
Ar meni? Prisimink. Ar meni,
Kaip pakrantėje žiedlapiai žaidė,
 
Berdami mums į glėbį jausmus?
Ir šnarėjime laikas nuskendęs
Šaukia vėl mus sugrįžt į namus,
Ir likimas iš naujo mus bando.
 
Vėlei siaučia baltoji pūga,
Šviesios naktys, miražo apsiaustu
Dengia sodą mūs. Jau niekada
Tie laikai nesugrįš. Jau nelaukiu
 
Stebuklingų aidų pilnaties,
Paslaptingo pavasario šauksmo.
Duok man, Dieve, truputį vilties
Ir svajonės, mokėjimo džiaugtis.
---------------------------------------
Užsimerkus klausausi nakties...
Šaukia, šnabžda ir bėga šešėliai.
Noriu baltą miražą paliest,
Tegul skamba daina mūsų vėlei.