Smilgos pavėsy

Buvo mėnulis jaunas virš jūros,
Buvo ir saulė, švelnūs rūkai...
Buvo aguonos – ateitį būrė –
Ryškiai raudoną. Jos pritrūkai...
 
Buvo dar daug ko, bet neminėsi –
Gintaro lašas mažas, skaidrus
Visgi išliko smilgos pavėsy
Ir prie tos smilgos mintys priglus.
 
Vėl sulinguos vėjui pučiant į krantą –
Smiltim pustys jos, bangom skalaus...
Ir pagalvosi, kad debesys brenda,
Nes nesuranda dangaus gilaus.
 
Gal jo nebuvo? Gal tiktai jūra
Mėlyną spalvą liejo pati?..
Debesys trupa! Debesys gūra! –
Smilgos laukimo gal įpjauti?
 
Ji – tartum žaibas smigęs į kopas,
Smigęs į širdį, kol tu esi...
Vakaras, rytas, diena lyg drobė
Ar Žemę gaubia naktis tamsi –
 
Vėl sulinguos vėjui pučiant į krantą –
Mintim pustys  ji, mintim skalaus...
............................................................................
 
Debesys brenda vis, bet nesuranda
Ir niekada ieškot nesiliaus...
 
2017 birželio 7 d.
 
kaip lietus

2017-06-12 03:34:20

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): lašasdangaus

Sukurta: 2017-06-13 09:13:45

Puikios eilės, o tie debesys labai patiko :)

Vartotojas (-a): aurimodalia

Sukurta: 2017-06-12 19:21:15

Akmeny įpjauti!

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2017-06-12 16:00:26

Įtaigiai išsuptos mintys.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-06-12 14:54:51

puikios eilės, vaizdingos, gyvos...

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2017-06-12 10:27:21

Pritariu Saulėlydžiui...Malonu skaityti tokias eiles

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2017-06-12 09:49:34

Daininga...  Banguoja lyg jūra...
O viskas, kas apie jūrą, man yra gražu :))