* * *

Nenumaldomai skubant į tylą,
Taip nelengva per nežinią brautis,
Kai užžėlę takai ir išdilę
Boružėlių pėdos įspaustos.

Vilgė nerimą rytmečių rasos,
Ir pavasariais ievos putojo.
Tik skaudu, kad jau nieko nerasim,
Dar skaudžiau,kad ieškoti nustojom...
seniokas

2017-06-08 11:54:09

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2017-06-09 09:36:44

Trumpai, bet į širdį...

Dar skaudžiau,kad ieškoti nustojom..

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-06-09 06:48:30

Labai patiko. Širdį kutenantis.

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2017-06-08 12:21:56

Jus užvaldė mintys apie gyvenimo prasmę.Gražios eilės ,patiko.