Santrauka:
Humoras pro ašaras
Pasiilgo pirštai klaviatūros,
Mintys pasiilgo žodžių,
Kurie derėtų viens prie kito,
Kaip gėlės priebučio vazonuos
Ir nesvarbu, kad įšalėjęs namas,
Net su veltiniais stingsta kojos, šąla nosis,
Kai nuovargis įveiks, vaikystės pledu
Su miegančių kačiukų paveikslėliais apsiklosiu,
Miegosiu be sapnų, košmarų
Ir vėlei lauksiu ryto,
Kad tekant saulei už atverto lango sodo šabakštyne
Paukštukai labas rytas pasakytų,
Kad būtų sieloj šventė ir ramybė –
Nauja pavasario diena man dovanota,
Daugiau kad nebijočiau pasiklysti
Tarp trijų smilgų gale sodo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2017-06-01 16:31:04
Dalija, gal aš klystu, bet Tu iš savo namų nebuvai išėjusi net būdama Vilniuje...
Gražios Tau vasarėlės, dosnaus rudens ir nepiktos žiemužėlės...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2017-05-31 16:47:36
Dar kol kas sveikinu iš pavasario ir pavasaryje, bet geriausios kloties linkiu vasaroje. Te ilgiau šiemet ji užtruks iki rudenio.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2017-05-31 13:22:20
Toks tikras ir šventas...
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2017-05-31 11:46:23
Ilgesiu to, kas sielą sušildo, sklidinos eilės... gražu :)
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-05-31 11:45:12
Miela kada dar išlikę šabaktynai ir į juos galima sugrįžti, bet liūdniau kuomet jie jau svetimi...
Vartotojas (-a): šaltuona
Sukurta: 2017-05-30 18:19:59
Pilna gyvybės namų istorija, su mielais šabakštynais, džiaugsmas paukšteliams ir visokiems gyviams...
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2017-05-30 08:48:17
Sielos ramybė savuos namuos... gražu
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2017-05-30 07:53:35
Susiliejimo su sava aplinka graudulys praplečia materijos detales iki jausminių gilumų.