Kiek many tavęs daug

Dar truputį priglusiu ant čiulbančio volungės sparno,
Dar sekundei paskęsiu žvaigždynuose – šitaip šviesu.
Kiek many tavęs daug – šitą jausmą lyg brangų
Perlų vėrinį pirštų galiukais liečiu.
 
Nesapnuoti sapnai ant pūkinių likimo pagalvių,
Plyšiuose valandų pripustyta šį kartą baltai.
Už klaidas, būna, šviesmečiais mokame brangiai
Vis tikėdami, kad vienu mostu atleis...
 
Apkabinki mane per pečius, tik išpančioki kojas,
Kad galėtumėm skristi drauge su laukiniais žirgais.
Net lietus kartais gyvasčiai savo gyvybę aukoja,
O juk žydinti žemę tikriausiai negali įžeist....
 
2017 m. gegužės 24 d.
Saulėlydis

2017-05-26 04:36:20

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-05-27 00:05:49

Va, todėl lietuvaitėms patartinas gintarų vėrinys :)

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-05-26 20:32:11

pritariu, kad ypatingos...ir aš glaudžiu

Vartotojas (-a): Dzūkijos pušis

Sukurta: 2017-05-26 09:04:11

Ypatingos eilės... išjaustos ir daug pasakančios. Priglausiu, kad nepasimestų...