Jei galėčiau – tave prisiminčiau,
Tik nepyk, jau dabar negaliu...
Buvo dienos lyg nerimo kirčiai,
Buvo dienos saldžių obuolių.
 
Ir galbūt aš tave pasiimčiau,
Ne trumpam – ligi rytas neauš.
Buvo naktys lyg ilgesio virkščios,
Buvo naktys mėnulio šviesaus.
 
Buvo visko... Bet gal mes neradom –
Ko užmiršti dabar negaliu?..
Vėl rikiuojasi žvaigždės paraduos,
Bėga saulė dangaus tilteliu.
 
Teka upė, kuri nesustoja,
Jos vanduo išskalauja krantus,
Brenda gylin karklai basakojai
Ir su jais pasroviui aš brendu.
 
Vis bandau prisiminti kas buvo –
Ko daugiau – ar dienų, ar naktų?
...........................................................................
 
Bet šešėlis užtemdo lėktuvo
Mano atmintį, kur buvai tu...
 
2017 gegužės 23 d.