Eilių aš niekada galbūt tau nerašysiu
Ir skinti pievoje gėlių tau negaliu.
Ak, kokios tamsios dienos –
It šešėliai tįso,
O juk norėtųsi, kad bėgtų upeliu.
Tokiu skaidriu, nerūpestingu –
Lyg kadaise,
Kai tu viena klajojai miško pakrašty...
Žinau,
Tikrai žinau, kad pas mane ateisi,
Kai vės namai...
O saulės spinduliai karšti
Prapjaus sapnus ir šviesūs praeities peizažai
Grąžins atgal,
Kur galbūt niekad nebuvai...
Pasaulis –
Tartum obuolys –
Be galo mažas.
Gyvenimas –
Rugsėjy raustantys klevai,
Kurie numes lapus ant žemės,
Kad sumintų
Praeiviai kojomis...
Ir lapai tik čežės...
Kodėl gimei po dvylikos, bet ne dešimtą?
Riba tarp mūsų niekada nesumažės.
.........................................................................................
Vėl vės namai...
Ant stalo obuolys prakąstas.
Ar Žemė virš Dangaus?
Nes akys nematys,
Kur debesies pradžia, kur artimiausias kraštas,
Kur sapnas, kur tikrovė,
Kur – tiktai viltis...
2017 gegužės 23 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2017-05-24 21:29:01
Yra ir tokių, kurie gimė po dvylikos bokalų (taurių, stikliukų). Jų tikrai gaila. Tada taip ir norisi paklausti: kodėl gimei po dvylikos? Bet tai tik mano pafilosofavimai (ne į temą), nes, manau, ne valandose eilėraščio esmė ir prasmė, o nuoširdume, jausmingume ir dar kažinkame, turbūt, talente. Ir dar: jei jau yra skirtumai (ribos) tarp žmonių, tai ir nereikia tos socialistinės lygybės - žmonės skirtingi ir nereikia turėti vilties, kad bus kada nors kitaip. Galima tik pasinerti į sapnus...arba parašyti eilėraštį...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-05-24 20:09:32
Man irgi labai artimos eilės, nes mano pirmagimė gimė šiek tiek po dvylikos...o eilės vėl puikios, prasmingos, brandžios...
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-05-24 12:56:05
va, aš gimiau vos po 12...šias eiles priimu kaip asmeninę dovaną , dėkoju...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-05-24 11:06:55
Kaip visada malonu skaityt...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-05-24 09:43:08
Mielas ir artimas... Ir viskas aišku... O viltis, svajonė, iliuzija - juk praskaidrina būtį ir mintis...
Deja nesumažės... Po šiom eilutėm daug kas slepiasi.
Kodėl gimei po dvylikos, bet ne dešimtą?
Riba tarp mūsų niekada nesumažės.