Santrauka:
Nežinau, kaip čia yra, bet pastaruoju metu lygiai 12 nakties pas mane Mūza ant palangės nutupia, tai parašau ir iš karto keliu. Reikės trupinių pabert, kad įprastų :)
Neatsisuk...
Bereikšmė stabdo graužatis –
Atodūsiai išnyks į rasą įsispraudę...
O skruostai debesų šį vakarą paraudę,
Nes daug dienų viena minutė nužudys.
Nors paskutinė padala –
Neatsisuk –
Rodykle laikrodžio nebepakeisi nieko.
Numirti vakar juk nėra labai baisu –
Baisiau matyti tai, ko neturi, nelieka...
Neatsisuk ir eik, kol dar šiek tiek šviesu,
Kol išdavystę medžių sugeria šešėliai.
Neatsisuk, kai būsi jau toli išėjus...
.............................................................................
Net jei mane sutiksi tu –
Neatsisuk...
2017 gegužės 19 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-05-19 11:46:00
įstabūs posmai, palietė...
Vartotojas (-a): Dzūkijos pušis
Sukurta: 2017-05-19 10:46:31
Šaunuolė Mūza :) Puikiai sudėliojot... - gal ir neatsisuks išeinanti, o Mūza įgaus konkretų pavidalą ;) Tada žvaigždės kris ant Jūsų palangės, nereikės rinkti nuo grindinio... To ir linkiu :)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-05-19 09:25:17
palanki Mūza...eilės tiesiog puikios...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2017-05-19 09:11:19
Perduokit mūzai, kad daro stebuklus... širdies versmė :)
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-05-19 08:26:40
Myli tave ta Mūza... Nepagailėk geresnių trupinių :)) Kažkam siūlai neatsisukti ,o va Mūzą saugok ir brangink :)