Sapnuose

Vėl dangus naktyje verkia tyliai, 
Neišmokęs sugerti jausmų, 
Tarsi žuvys vis neriam į gylį
Aš ir tu tarp trapių pažadų.
Pasakyk, kad rytoj tu sugrįši —
Aš ir vėl pasimetus buvau, 
Apsvaiginta, praradusi ryšį, 
Lyg žvaigždė dangumi keliavau
Tam sapne, vienišystė prigirdė, nutirpo
Kojos basos — aš jų nejaučiu,
Ir lingavo, iš nuovargio linko
Beržo šakos virš mūsų pečių...
.....
Vėl dangus naktyje verkia tyliai
Ir klaidina mus laumių kerai,
Sapnuose  senos vėlės prabyla
Ir atgyja visi pranašai...
Vasara7

2017-05-09 20:50:36

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Mira Mira

Sukurta: 2017-05-11 08:42:21

Paimsiu į mėgstamiausius. Ačiū.

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2017-05-10 11:24:33

Gražus jausmingas sapnas.

Vartotojas (-a): Dzūkijos pušis

Sukurta: 2017-05-10 10:28:28

... vienišystė prigirdė... 

visa kita, man atrodo, tik šio jausmo išraiška... Gražu :)   

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2017-05-10 10:12:52

Melodinga būsena tarp sapnų ir tikrovės...

Vartotojas (-a): Raktažolė51

Sukurta: 2017-05-10 07:59:05

jausmingas ir gražus eilėraštis, kad nenusimestų kur nors - įsikelsiu į "mėgstamiausius"

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-05-10 00:07:19

Burtai :) Bet tokie visai man mieli ir nebaisūs. Tik gal liūdnoki... :(

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2017-05-09 21:52:58

Ne skaičiau, o dainavau. Skambus tekstas.
Būtų puiki daina. ;)