Vos pakilusi šiandieną
Saulė kalbina purieną,
Už kalnelio, užu tako,
Ji purienai labas sako.
Stirna bėgdama pašlaite
Pakelia jai kepuraitę,
O kiškelis iš alksnyno
Kalbinti ją pamėgina.
– Gal esi saulės dukrytė,
Kad skaisčiu geltoniu švyti?
Gal pavasario sesutė?
– Ei, pažaiskime truputį.
O upelis Vinguolėlis
Paseka jai pasakėlę
Apie sapną vilko pikto,
Jau geriau miške jis liktų.
Taip gražiai visi kalbėjo,
Kolei vakaras atėjo,
O tada purienai sakė:
– Pūskime visi į akį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2017-04-28 11:10:54
Gyvai ir linksmai nuskambėjo... :)
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2017-04-28 08:15:29
Gražu. Mažiems vaikams skirti eilėraščiai ir turi būti linksmi.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-04-27 19:10:10
Taip, linksmas eiliukas, todėl ir aš nusišypsojau, bet labiausiai pralinksmino kugelis, kurį valgydama jaučiu
grietinę - spirgų nevalgau...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-04-27 15:23:32
Paskaičiau eilėraštį, paskaičiau komentarus, nusišypsojau ... Ir tai gerai :))
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2017-04-26 22:53:25
Išdykėlis kaip lietus viską kuo puikiausiai pasakė, man belieka eilinį kartą su juo sutikti.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-04-26 21:54:06
Idealiai rimuota. Idealus ritmas. Puikiai jaučiat tuos dalykus, o tai – jau daug. Ne kiekvienam duota. Mane juokina komentarai, kur sakoma, kad skaitau rimuotas eiles ir žiūriu visumą. Tai maždaug tas pats, kaip valgyti kugelį ir nejausti ar jis su spirgais, ar su grietine – bulvių patiekalas ir tiek :))) Paprastai taip rašo tie, kurie niekada nemokėjo ir niekada nemokės rimuoti, jie nejaučia ir ritmo.