nekaltos dienos

mano ilgesio upės patvino
vėjas gena nuvargusį lietų
po apsiaustu senu sudėvėtu
žalčialungiai lig ryto sumigo

kol delčia gano debesis žvaigždės
šokį nemigos baigia sušokti
o vienatvės ir krištolo bokšte
tyliai slepiasi žavios našlaitės

tiesias tiltai į nerimo krantą
išsūpuotos geltonos purienos
o voratinkliuos skendinčios dienos
nesijaučia apsunkusiai kaltos
Vasara7

2017-03-28 13:13:54

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2017-03-29 17:46:33

Ilgesio dienos kaip upė patvinsta, ypač pavasarį...

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2017-03-29 08:22:18

Vaizdinga. Ir rimavimas toks visai tinka dienų įsilingavimui.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-03-29 00:32:30

Nemačiau (gal tiesiog neskaičiau) Jus gaubtiniu rašant. Visai neprastai :)

Vartotojas (-a): lašasdangaus

Sukurta: 2017-03-28 18:52:55

Jautrios ir gyvos eilės. Patiko.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2017-03-28 13:53:31

o vienatvės ir krikštolo bokšte
tyliai slepiasi žavios našlaitės

O dar kvepiantis žalčialunkis... Apsvaigau nuo pavasario kvapų. :)

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2017-03-28 13:34:45

Vaizdingos ir sodrios metaforos, įtaigus žodis...

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2017-03-28 13:23:43

pabaiga suintrigavo