Neleisk man

Neleisk man Tavo meilės vėl pamiršti,
           kai atradai mane, iš tolo pastebėjai
ir švelniai palietei ugniniais savo pirštais
          mane – tą šaltą akmenį, nes panorėjai,

kad kaip versmė ištrykštų Tavo meilė
           iš to akmens grubaus ir netašyto
ir lietųs Tavo garbei giesmės, eilės –
          jom šlovinčiau kas dieną ir kas rytą

Tave – gyvųjų akmenų Kūrėją,
           dėkodamas už stebuklingus Tavo pirštus,
kuriais man širdį gyvą Tu įdėjai – 
          už tai, kad mylimas esu ir nepamirštas...
lašasdangaus

2017-03-28 09:19:46

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rasojimas

Sukurta: 2017-03-28 21:56:58

nuo-sta-bu...

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-03-28 13:29:03

tiesiai širdin prakalbot...labai dvasinga ir tyra

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2017-03-28 11:36:49

labai puiku ,tiesiog liejasi.

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2017-03-28 10:19:56

Įtaigu, kiekvienas žodis svarus, kalbantis į širdį.