Tavo saujoje gimsta diena,
Tavo rankoje žiebias žvaigždynai,
Tu šviesa mums kaip saulė viena,
kuri laimę mums žemėj dalina.
Mums akimirka laiko trumpa
it lašelis būties vandenyne,
imk ir nešk savo glėby mane,
meilės jūros gelmėj nuskandinęs.
Audringiausių bangų siautuly
baltą burę vilties man iškėlęs
ant vilnies purslotos gali
man atsiųsti žvaigždės kibirkštėlę.
O joje – slaptis mano sielos gili
ir pasauliai nauji prisikėlę.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-03-28 00:05:32
Jūs puikiai rimuojat. Todėl galiu pasakyti, kad šitą eilėraštį parašėte atsipūtusi :) Sprendžiu iš antro posmo. Ne, eilės puikios, tik kalbu apie techniką. :))) Bet gal ir gerai, daug kas net nebando gilintis į rimavimo subtilybes.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-03-27 18:11:29
"Didieji yra tie, kurie pripažįsta, jog dvasingumas yra svarbiau nei bet kokia materijos apraiška, kad mintys valdo pasaulį." Ralfas Voldas Emersonas
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-03-26 20:50:38
šviesios, tyros eilės
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-03-26 19:28:37
graži, melodinga, gyva lyrika
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2017-03-26 16:22:31
O joje - slaptis mano sielos gili
ir pasauliai nauji prisikėlę.
Ačiū, patiko.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2017-03-26 12:09:14
Patiko eilių sakralumas ir lengvumas sykiu...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2017-03-26 11:22:41
Tu šviesa mums kaip saulė viena,
kuri laimę mums žemėj dalina.
Sakralu. Ačiū už eiles.