Miršta žvaigždės –
Jas glaudžia juodoji tyla.
Gelmėje sudūlėja net šviesmečiai.
Ūko prieglobsty gimsta iš naujo diena,
Saulė veda pavasarį šviesų.
Ten kažkur tolumoj
Lyg žiedadulkės laikas subyra.
Išmatuota tamsa Dievo svarsčiuose
Sėja žvaigždynus...
Akyse lyg galaktikoj sukas ratu:
Kūdikystė, jaunatvė subręsta.
Kažkas miršta,
Kruopelę savęs atiduoda kitam...
Iš tylos, iš tamsos, iš vienatvės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2017-03-26 16:01:06
'Kruopelę savęs atiduoda kitam...
Iš tylos, iš tamsos, iš vienatvės"
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2017-03-25 21:48:09
jausmas tikras perlas
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-03-24 11:56:42
dvasingos eilės ,gražu.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-03-24 08:33:31
Subtilūs žodžiai, pasemti iš dvasios gilumų, kupini įtaigos ir subrandintos išminties...