Gera būti (s)avim
          ir vien sekti Tavim,
kad ir kur Tu toli bekeliausi –
          Tavo balso švelnaus,
lyg šaltinio tylaus,
          širdimi atverta aš klausausi –


jo klausau ir tikiu –
          pasiliksim sykiu,
niekuomet Tu manęs neišduosi –
          naktimis, kai tamsu 
ir kai būna baisu –
          kai užspeistas vilkų, aš glaudžiuosi


prie Tavosios širdies,
          jos ramybės versmės –
ja viena tik galiu pasikliauti –
          ir takais atrastais, 
Tavo tik pramintais,
          į ganyklas vešlias man keliauti


su Tavim nebaisu –
          vėl laimingas esu,
nes aš Tavo avis mylimiausia –
          prie šaltinio tylaus
Tavo balso švelnaus
          širdimi atverta aš klausausi...