Murkis ėiška geresni gīvenėma


 

 

Emigracėjė īr baise svarbi tema šiū dėinū žmuonims ė Valerėjuonėškiū kaima katėnams. Kartas ė anims rek atsėsveikintė so tievėškė ė važioutė geresni gīvenėmā ėiškuotė svetor. Vo tep notėka ė mūsa Murkiou…
Ka Valerėjuonėškiū kaimė gīvenosiam Murkiou nosėbuoda gaudītė pelės, ons tapa badarbio. Murkis pradiuo bova darbštos ė pripratės atlīgėnėma gautė aukštiausės klasės “Kit kat”. O dabā ni duorā paiestė nabtoriejė, vėsai nosėgīvena. Par dėina tik po kuokiuos nosososės kėlkės galva balioub soraunītė. Vargšos badarbis nabžėnuojė kor badingtė. Miegėna kėistė profesėjė. Nosprėndė pradietė kėimsargi karjiera, bet soprāta, kad šonėšks darbs na anam. Murkis jau bova poulės i depresėjė, bet vėina dėina i kaima ėš ožsėini pargrīža anuo vaikīstės draugs Rainis.
Pamatės sena drauga ožmėrša vėsas lėgas ė soprata, kad anuo, kap badarbi gīvenėms nier tuoks prasts. Rainis ožsėinie arė kap arklīs, vo nieka duora natoriejė. Kelnės soplīšosės, mašina ba stuoga, vo telepuons ba mīgtokū ė dar so kažkuokio nogriaužto uobolo. Nieks kaimė nasoprata, kad Rainis īr dėdėle baguots. Tuokiū daktū Valerėjuonėškiū kaima prasčiuoka akīs nabova matiosės.
Rainis, sopratės, kad anuo draugā īr vėsėška atsėlėkė kaimiete, somėslėjė sorėngtė kuokī mondrī baliū. Tam baliou galietū anus apšvėistė kas īr ta nuogriauža ė dielkuo anuo kelnės soplīšosės.
Sosėrinka i balio vėsuos parapėjės katėnā. Rainis ėšsėtraukė sāva telepuona ė pradiejė kažkon tapšnuotė. Ciekauniuosės katės tojau pat pastebiejė, kad Rainis baise ėšmondriejės. Dėdėle špietnos vaikis palėka. Rokavuos so akcėnto ė da pridiedava kaimietems nagėrdietū žuodiū. Rainis, nuoriėdams sāva baguotoma paruodītė, katėnus vaišėna brongiauses gieralas ė sūres. Nieks kaime tuokiū nabova kaštavuojės. Paskiau ons par ton sāva tapšnoka kažkon pasėjungė. Sakė, kad tėn īr feisboks, bet ni vėinam Valerėjuonėškiū gīventuojou ni lėižovis naapsėvertė tuokī mondrī žuodī ėštartė. Vėsė vadėna ton mondrībė tėisiuog snokiaknīgė. Rainis ruodė sāva portigrapėjės ė gīries kėik pas anou daug laiku. Ruodīdams portigrapėjės pasakuojė apie sāva atuostuogas ė Parīžiou, ė Niujuorkė... Vėsims bova īduome – kons tas Rainis dėrb, kad tuoks baguots īr. Ons pasėsakė, kad puora metū bova Norvegėjie ė toriejė gera darba pas naptuos kompanėjės buosa. Tuos kompanėjės  kontuoruo gaudė pelės.
Murkis klausies išpūtės akis. Anuo drauga gīvenėms bova kap pasaka. Badarbis naktėmis nabmėiguojė, kūrė planus ėš kor gauti pėningū ė kap anam emigroutė. Ė ons nuoriejė tuoki baguota gīvenima. Karta anam i galva šuovė poiki mintės: rek pasėimtė buobutės paskuola ė šautė tėise i Anglėjė. Kap tarė, tep ė padarė. Sieda i lėktova ė ėšliekė geresni gīvenėma ėiškuotė.
Siediejė Murkis liektovė, žvalgies pro longa ė laiks no laika veiziejė i laikruodī, ė laukė tuo muomėnta, kumet ons pasėiks ton svajuoniū žemė. Liektovs nosėleda. Ė katėnielis emigrants sava švelniuom letėneliem palietė svajuoniū žemė. Pri anuo priejė tuoks dėdėlis, stuors, jouds katėns ė saka: „Haw duju du“? Morkis ėšgėrda: „Gava dūjū to“. Ėš tuos baimės katėneliou net galva apsėsoka, o pamėslėjė ons, kad no tum dujū.  Ėr ons staige somėslėjė, kad kou gretiau rek liektė, kol da gīvs, nomėi.  Sokrapštė paskotėnius pėningelius, nosėpėrka bėlieta artėmiausiou skrīdiou  i Valerėjuonėškiū kaima.
Siediedams liektovė ons vėskon apmėslėjė. Ė nosprėndė, kad geriau natories tum soplīšosiū kelniū (kam anam sodrėskosiū ė rek – tor geras), mašinas ba stuoga, bet bus laimings sāva  kaimė. Vo ė ožiestė kuo nuors gaus. Ošsėdėrbs. Jok pagrindėnis katėnū darbs īr gaudītė pelės. Dėina galies mėiguotė, o kuožna vakara etė i darba. Valerėjuoniškiū kaims īr dėdėlis, truobu - daug, o pelės ėrgi nasnaud.
Pargrīža Murkis i Valerėjuonėškiū kaima ė iemies darba. Vėsai nabluogā anam tėn sekies. Ėš pradiu toriejė dėdėle sunke dėrbtė ė prastā valgītė. Jok toriejė atidoutė buobotės paskuola. Vo ka ton paskuola atidavė, vėsai nabluoga gīvena, galiejė ė „Kit kat“ nosėpėrktė.
Tonke Murkis galvuojė, kap tam Rainiou tep pasėsekė? Aiško, Rainis muokiejė ton ožsėini kalba, mosintas ons bova drosesnis, nieka tep greta nalioub ėšsėgostė. Vo gal Rainis toriejė kuokium nuors paslaptiū, katrū niekam nasakė.
Murkis soprata, kad nier geresni krāšta, kap anuo tieviškė.
rasytė

2017-03-15 21:15:50

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2017-03-16 11:19:06

Malonu vėl skaityt tavo kūrybą. Šaunuolė.

Vartotojas (-a): aurora7

Sukurta: 2017-03-16 08:49:53

Šaunuolė :-)