VEŠĖJIMAS
 
Paprasta tiekti sau prabangą, –
Kaligrafijos labui  badą:
Melodija lyg vakaro upė
Liūdna rausva šešėliuota
Grožio sklidina,
Arba drąsūs yriai kvartalų kloakose
Žvarbią nedarną prisijaukinus, –
Neskanautos subtilybės siūlo euforiją
Dilgėlės bučiniuose, ir prabangus
Būna sprendimas nebeieškoti
Rakto kaipo už durų
Gal labirintas vien.
 
Perspektyvus kaip kritika,
Tikras kaip neigimas
Be naivumo apnašų giedojimas,
Arba kraujo pliūpsniai lūpose
Paplauną pusiausvyrų sotį,
Ar kelias į pasisekimą
Link skaninančių specijų
Per šiaurę pietus per nuotykius?
Korsarai gal neįkyrės moralais, nes
Statinių lankai ten suriesti seniai –
Uždari ir gana.
Kvailys lenkia jaučio ragus
Idant priešybės susiprastintų,
Kai jų šaknys pinasi kaktoje.
 
Ir štai tiki – tik nihilis ir cinas.
Minčių vešlu, vešlus ir liūdesys,
Ir kruvini vaizdai ir gleivės imas
Smilkiniuose iš pašalių – rašyk.
 
Tavo kaktoje
Tyriausias žibuoklių liūdesys
Ūkuose
Dar toli nuo nirvanos
Be prošvaisčių, skrupulų –  melagingų,
Ginančių neviltį išragauti,
Atsiduoti paguodai tarpuvartėse,
Liūdesys,
Prabangos mylimasis,
Mefistas duosnus ir dėkingas