Prarandi vis save po truputį
Išbyrėjimais laikrodžio smėliu.
Miršta dienos, sulinkęs rugpjūtis,
Lyg apsunkusią
naštą pakėlęs.
Nebeveš į saulėtekio pusę,
Garvežiai vos šnopuoja paliegę.
Rymo gluosniai prieš rytą suklusę,
Gal vagonai jau
slysta nuo bėgių.
Bet išvykti reikės! Rudenėja!
Pėsčiomis vakarėjančiu sodu.
Lapų pūgą paankstinęs vėjas
Vėlei lapkričiui
ranką paduoda.
Gal eime, kol sapnuoja dar pūgos,
Kaip braškės medžių šakos ir tvoros,
Susiglausim, vienatvės pabūgę,
Ir į žiemą
panersime orūs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-03-13 23:16:51
Idealiai surimuota. Beje, išdėstymas kaip Vsara7. Gal kartu kūrėte? :)
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-03-13 22:46:56
Ne toks ir baisus tas saulėlydis ar ruduo jūsų eilėse. Puikiai ;)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2017-03-13 21:08:30
Labai patiko. Pasidovanoju. Ačiū.
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-03-13 20:58:55
va, toks rudenėjimas puikus, pasiimu!
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-03-13 16:06:21
gražus ėjimas
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-03-13 13:05:52
Mieloji, ar ne per greitai rudenėja?Geriau sakykit:
Melancholiją į šalį -
Aš sparnais kylu į kelią...
Jūsų eiles visada miela skaityti, sėkmės!