Savęs korekcija


Po vakar dienos įnešiau korekciją į savo sąmonę, supratimą ir elgseną. Trenkė stipriai. Paklusau. Ir nieko tokio. Kiek "pasūdžiau" pagalvę ir numojau ranka. Per jėgą, per prievartą mielas niekaip nebūsi. O ir neverta. Viskas stojo į savo vietas ir iliuzijos kaip rūkas išsisklaidė. Juk net jei laivai plaukia į vieną pusę, jie negali susiliesti bortais. Nuskandins vienas kitą. Susitiko, pamojo vienas kitam ir plaukia kuris sau. Žmonės taip pat. Susitinka, pasilabina, nusišypso vienas kitam. Nes taip priimta ir nuskuba kuris sau. Buvo draugystė, neliko. Klijuok neklijavęs, nieko nebus. O dar sako, kad seni draugai geriausi, patikimiausi. Tik sako, o šiaip jau jei iširo draugystė kada dėl kokios bebūtų priežasties, jau nebus nieko daugiau. Juk jei sudužo vaza, ją suklijuoji, o grožio nebėra. Ir nauda kokia iš suklijuotos vazos kokia? Jokios. Gėlių į ją jau nemerksi. Liūdėt neverta. Džiaugtis taip pat nelabai yra ko. Bet ne pasaulio juk pabaiga. Tik norisi basai pralėkt šaltu grindiniu. Ir tegul praeiviai žiūri kaip į neviso proto ar beviltišką bomžą. Ištrinkt galvą lietaus vandeniu, džiovint plaukus saulėje, o ne fenu. Išaugint dar niekam nematytą Vienišumo medį. Sukviest prie jo visai nepažįstamus žmones, nepriklausomai nuo jų statuso visuomenėje. Jei yra Laimės medis, Pinigų medis, kodėl negali būt Vienišumo medžio? Ech gaila, po truputį dyla ryto liutnia. Suvargę mintys sunkiai susidėlioja į kažką rimtesnio, gilesnio ir ne tokio liūdno. Nekaltinu dėl nieko nei kitų, nei savęs. Irgi neverta. Kaltinsi kitus, lieps pažvelgt į save. Kaltinsi save, sakys, kad užsiimi savigrauža. Vėl negerai bus. Tai kam to reikia. Taigi po savęs korekcijos jau nežinau kokia esu. Bet esu ir niekur nežadu dingt. Nes kaip bebūtų, žinote, visai neblogai dar čia pasisukinėt, pašnekėt, kam "įgnybt", ką pagirt, idant paskui ir mane pagirtų. Neatspari pagyroms, velniškai neatspari. Mėgstu, kai giria. Net jei giria tik šiaip. Na kad pagirt. Še tau. Maniau porą eilučių parašysiu, o surašiau visą litaniją. Kas ją tik skaitys. Taigi baigsiu Eisiu kavos savęs korekcijos garbei išgert. Negi mauksi vyną iš ryto. O ir niekaip negalima dabar jau. Gali nemalonę užsitraukt. Be to vienai kažkaip nedera. Va kavą prašau. Gali ir vienas kiek širdis ištveria. Na man negalima patikėt klaviatūros. Niekaip, jokiu būdu. Tikrai einu šalin. Kitaip nesiliausiu spaudyt klavišų. Ate.
 
Mira Mira

2017-03-13 07:46:01

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Samanėlė

Sukurta: 2018-11-10 09:32:03

Hm, "pasūdyti pagalvę" - geras. O šiaip, nors sakėte patinka kai jus giria, aš nepagirsiu. Nesuprantu kam reikia tokius tekstus į viešumą kelt. Kas iš to skaitytojui? Man atrodo savo tokius liūdesius reik įrašyt į dienoraštį, užversti, užrakinti ir tada jau eit tos kavos ar vyno gert. Ta va taip, be pykčio. Tik mano pamąstymai, kurių čia irgi gal nereikia :)
Kaip žmonės sako - sėkmės :) Gyvenime su tom draugystėm ir rašyme

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2017-03-13 15:25:16

Patiko. Sėkmės