Prie Ventos

Prisimenu lyg vakar:
prieš ją vaidinau jaunuolį gerą,
bet ji pirštu bedė į žibančią Venerą
ir tarė – anava ten Šiaurinė...
Nors viskas buvo kiek kitaip.
Ir tada nelauktai supratau –
ne, tai ne mano žvaigždė.
 
Tuomet pasakiau sau:
viskas apie moteris
tarsi ir parašyta jau,
ir nieko čia nepridursiu,
nebent laužą paskutinei Šatrijos raganai
neprašytas sukursiu.
 
Bet ne, nereikia –
geriau išrėšiu sentimentalų
eilėraštį ant beržo žievės
ar atplukdytos lentos
apie tai, kaip kažkada
gėrėme vyną, o gal alų,
paupy prie Ventos.
Langas Indausas

2017-03-10 15:56:20

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-03-11 23:37:27

Ji paklydo tarp dviejų žvaigždžių (o gal žvaigždūnų?). Venera dar kitaip vadinama Aušrine arba Vakare, o Šiaurinė arba Poliarinė yra daugianarė žvaigždžių sistema, kurią sudaro mažiausiai trys žvaigždės.
Koks  jai buvo akibrokštas, kad negalėjote atleisti dėl jos apsirikimo? Na, gal buvo nevisai krikščioniška iš Jūsų pusės, jeigu tai lietė viso labo žvaigždes, o ne žvaigždūnus.
Ne tiktai parašyta apie moteris beveik viskas, bet ir kiek dūmais paleista "raganų", o Jūs norite dar vieną išrūkyti.
Eilės originalios, nenuobodžios ir vaizdingos.

 

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2017-03-11 10:35:15

Prisimenu ir aš lyg vakar: buvo sukurta ir kitokių eilėraščių prie Ventos, vedančių daugiau per istorinius-kutūrinius dėmenis, taigi darau prielaidą, kad įvairiai pasikartojanti Venta kažkuo įdomi asmeniškai. Prisiminimai kaip medžiaga galimi, bet, tiesą pasakius, čia Venta, be galimos romantiškos vizijos, įgauna ir vendetos aliuziją.
 
Nes mano iliuzija ta, kad eilėraštis – tai kovos (ir su savimi) istorija (tegul ir nesudėtingu kodu užrašyta), tai ne sentimentalus (lyriškas) raižinys ant beržo žievės, ne pasipasakojimas, o vis dėlto idėja, apimanti reiškinį (santykių kreivė, skirtingas mąstymas, skirtingi poreikiai, šilta ir šalta, įvairios pasekmės).
Paskutinis posmas, baigiantis aiškesniu jausminiu proveržiu, apibendrinimui tinka, bent jau parodo tradicinę logiką.  Bet labiausiai patiko pirmi du posmai, kur jaunuolis sau, venerikė (įvairiomis prasmėmis) sau. Gali būt nepasiekiamumas arba šakės. Santykių elementai įvairūs, o paskum vidinė kova veržiasi per emocijų laužą.
(Geros žvaigždžių dulkelės, kurias pastebėjau irgi: Nors viskas buvo kiek kitaip. (...) viskas apie moteris tarsi ir parašyta jau... Tai kodėl, kodėl, kodėl kyla tas noras). Išrėži galiausiai ir nusigesini kažkiek, ir nuplukdai.

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2017-03-10 22:13:51

Todėl manęs mama ir neleisdavo prie Ventos :)))

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-03-10 16:03:01

tikrai geriau eilėraštis ...prie Ventos