Vamzdelis – materijos ekspresija sutvėrus sielą –
Regimą išraišką jos per gyvybę, ir siela džiūgauja ekspresyvi,
Kūną pastačiusi deramon vieton.
Toliau – istorijos  ekspresija – nuo aukso amžiaus
Ligi išdidaus žliumbos nihilcino,
O matmenys smulkėja,  ir esmes gali
Pasiekti su  audra savoj stiklinėj ar vamzdelio ekspresijoj,
Kai siaubą nihilio sugėrusi Munko kalė
Išrėkia, jį grąžindama  ir tapdama jo ženklu grynu,
Ir jau pakaks virtuvinės smulkmės
Ir sąlyginio mūsų meno, kad ropotum lig esmės, kai –
 
...  stringa vamzdely gerklės, stringa
Strindbergas? Straigė!
Štai kas stato ragus, kūryba!
Kursi tu, ir euforijoj
Iš raibojo kiauto suklyksi – dar! –  ekspresijos!
 
– Dumplėmis ekspresijos įpūs istorija sena ...
 
– Prisiekęs šūvį šūviui kiekvienam
Giliau gramzdino paraką, kol aiženos
Pirštus nudraskė, bet iš nežinios
Nesigręžė jam aidas kruvinam.
 
Jokia tiesa neraudo nuo tavos,
Gerklė veikla tylos neapgalėjo.
Sizifo naščiuos vandens Prometėjo
Pakalnėn nulalėjo atgalios.
 
Tai pūtė, kėlė toną vis ir vis.
Nesprok, čia prieš ne kalvės židinys,
Nei infragarso baubianti vinis
Tylos neperkals, tyliai verks avis.
 
Garsyn !  Kol žarnos liaukos ant stalų,
Galva tarp kojų, krūtys sėdmenų
Pravimdys gal – – ekspresija tiki, bet po menu
Anuo švabždent iš kapo – originalu.
 
O įtikėjai – riksmas ekspresijos esmė, ir kūno skysčiai?
Rašyk, –  lems tavo meną pynės raštas,
Ir skonį saugok – ypačiai.