tyla

bijau ne riksmo desperatiško –
bijau sprangios tylos,
kuri išdrasko vidų skausmo bombom,
ji tarsi kilpa 
nesibaigiančios kančios
ant kaklo šaltu žalčiu susirango.

bijau ne karšto įniršio –
tik ramumos klampios,
pasmaugiančios abejingumo rankom
atvėsusius jausmus,
nugairintus žvarbios tiesos – 
šituos namuos jau laimė nesilanko.
 
tylos bijau...
iš rankos jos kietos
kiekvienas sau likutį atminimų renkam
tos praeities,
kurios gražiausia ateitis nepakartos –
pamiršti, ką praradom, mums nelemta.
-----------------------------
įsiklausyk,
kol dar nepasiekei ribos –
už durų sėlinančią tylą širdim išgirst lengva...                                                                                                          
Rasojimas

2017-03-04 00:03:45

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2017-03-05 10:15:31

Skausmingi talentingai parašyti žodžiai.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-03-04 21:42:26

Graži jausmų ir minčių raiška. Puiku.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-03-04 18:44:08

išties puikios eilės...ir aš glaudžiu

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2017-03-04 08:24:53

Puikiai parašėt. Pasiimu ;)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-03-04 00:10:24

Pamiršti visada nelengva... :(