Rudenėli, tu vėl čia?

Santrauka:
Eilėraštis apie vasaros ir rudens susitikimą.
Rudenėli, tu vėl čia?
 
Šilta graži naktis
Rugpjūčio 31-oji,
Išeina vasarėlė, bet...
Dar trumpam sustoja.
 
Pavargo vasarėlė,
Tiek daug ji dirbo, stengės,
Brandino gelsvą javą,
Gėles žiedeliais rengė.
 
Tik štai kažkas ateina,
Truputį išsigando,
Bet tai juk rudenėlis
Užkalbinti ją bando.
 
Nurimki, vasarėle,
Kai vėl čia tu ateisi,
Ir vėl mes susitiksim
O dabar man  atleiski...
 
Ilsėkis, vasarėle,
Žiedeliais pasipuošus,
Aš tavo darbus tęsiu
Ir žemei derlių duosiu.
 
Ant tako dar pažėrė
Gelsvų, raudonų lapų,
Jie vėliavos spalvų,–
Jis vasarėlei sako.
 
Raudoni – drebulėlės,
Geltoni – beržo, klevo,
Žali  – kitų medelių,
Dar nepageltonavo.
 
Turiu ir aš gėlyčių,
Mums rudenėlis sako.
Dar žydi daug jurginų
Ir astrų mums prie tako.
 
Ir kai aš jau pripilsiu
Pilnus klėtis, aruodus,
Gražuolę mūsų žemę
Sukaustys šaltas gruodas.
 
O kai balta žiemužė
Manęs pakeist ateis,
Užklos ji mūsų žemę
Baltučiais patalais.
Altona

2017-02-26 10:33:29

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Komentarų nėra...