Čiuži čiuži

Ainu kamoron, bo jau akvata pasižiūratų, kas ti dadas.  Stovju kalidoriuj prė kamoros durim. Tyku, šolta, saulytas spindulalis pro gonkų stiklus braunas vidun. Po kairi durys un gryčios. Jau nebara zomkėlio, tik teip sau kabliu ažkabinta. Po dešini stovi šėputa, až man  gol ban dukart vyrasna, apkrauta sūdais , do po paskutinio bolio atlikusiais. Do toliau un padlogo guli blėkos šmotas, tūton susuktas ( raiks gi kertys apkoltė).  Ažverčiu golvų aukštyn, -  alektros laidas, katro žvynas ataidavo ir akys žiūradavo. Ale jom nebar ko ryt, tai išėjo savais keliais. Girdžiu, - kažin kas šlami-šlami, čiuži-čiuži. Dairaus,  kas gi čia šiteipos šumytų. Vėl,- čiuži-čiuži, šlami-šlami. Ka tau šimtas, kas da triukšmas... Dairaus, gol čia mono kėlnios? Apsimovjau tom, katros būk tai neperšlumpa ir čiuža. Nea, kėlnios tyli. Išižiūriu durys, - būvi boltos, dabar apsilupi, pobaltas do.Čiuži-čiuži, šlami- šlami. Kas gi šič? Drugėlis gi, mat, sparnelius krutina. Pagovo saulytas ban kiek ir atšilo, kruta. Čiuži-čiuži, šlami-šlami. Žėmoja ir laukia šiliumos didasnas atainunt. Ir ne vienas, čieli keturi. Ale sparnelius krutina tik vienas, katras jau  saulytį pajuto.
agla

2017-02-24 13:59:19

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2017-10-01 11:13:25

Savitas stilius ir puiki tarmė. 

Vartotojas (-a): Karilė

Sukurta: 2017-03-02 19:35:42

Labai gyvas tekstas. Gamtiškas.
Laukiam poetiškesnių tekstų - jūs gerai valdot tarmę.