Aš vėlei Gyvenimui atsiduosiu

Bekraštėj pievoj atsigulsiu,
Užsiklosiu baltu debesim.
Į gėlėtą pagalvę įsikniaubsiu
Ir tyliame gamtos triukšme
Visa Gyvenimui atsiduosiu.
 
Jis vėjo lūpomis šnabždės,
Drugelių rankom glamonės...
O aš laisva ir nelaisva –
Alsuosiu meile begaline.
 
Atsigulsiu mariose prie molo,
Kur bangos duš ir putos virs.
Užsiklosiu baltom plunksnom
Ir pati žuvėdra virsiu.
 
Nersiu į saulės ugnį
Ir save Gyvenimui aukosiu.  
Gintarinėm ašarom raudosiu
Ir jį širdim karštai myluosiu.
 
Atsisėsiu ant obels.
Išsirinksiu šaką pačioje viršūnėje,
Kurios žiedai dangų rems,
O raudoni obuoliai ant žemės kris.
 
Šalia sėdinčiam Gyvenimui
Aš vėlei atsiduosiu.
Kai vyturys giedos
Ir nakties rasa kris.
Saulės eldija

2017-02-21 16:04:11

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Komentarų nėra...