Ji – Meilė

Ji nepaklūsta protui ir nebijo laiko,
Atstumai – niekis, jeigu Ja tiki.
Nekviečia niekas Jos, tačiau visad sulaiko...
Banguota tartum jūra.
Lyg dykuma tyki.
 
Tyra versmė šaltinio.
Ilgos, tuščios naktys –
Duris užvėrus tokia pat negrįš....
Rakinam grandine, nes bijome netekti.
Subirs iš smėlio galbūt vėjyje pilis...
 
Karšta kaip žarija.
Išdavusi – negyja:
Žaizdotos širdys, palaidi plaukai...
Balta, švelni – pražydusi lelijom.
Pirma ir paskutinė.
Amžiams.
Tik ilgai...
 
Bet lieka atminty it marmure raižyta –
Netgi mirtis bejėgė klaupiasi prieš Ją
.................................................................................
 
Ak, koks gaivus ir giedras šis vasario rytas,
Kai nuo manęs iki Tavęs Jos nutiesta gija...
 
kaip lietus

2017-02-12 02:26:14

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-02-12 21:38:30

Nepaprastai gražios eilės.
Atkreipiau dėmesį į šiuos žodžius:

Pirma ir paskutinė.
Amžiams.
Tik ilgai...


Tai nuostabu, tačiau tai retai pasitaikantis atvejis.
Sakoma, kad pasaulyje nėra nieko stipresnio už dosnią nesavanaudišką širdį ir meilės kupiną sielą.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-02-12 21:00:58

labai gražu, tyra, jausminga...priglausiu

Vartotojas (-a): sada

Sukurta: 2017-02-12 16:12:12

Gražu, net atsidūsėjau. Ir nesvarbu, tave mylėjo/ nemylėjo ar tu mylėjai / nemylėjai, buvai apšviestas Jos šviesos.

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2017-02-12 09:29:52

Meilei posmų niekad nebūna per daug.
Rodos, tiesos žinomos, bet iš kiekvienos širdies suskamba naujai.