Tas veidas atviras... Matau akis
Tarytum langą. O už stiklo lyja...
Vis laukiu, kol pavasariu išgis,
Kol šerkšno giją perkirs kalavijas.
Kol būsi tu laisva nuo paslapčių,
Aš jas skaitau, bet tau nereik žinoti...
Ir metų laiką širdimi jaučiu –
Na, patikėk, jau baigės šaltas gruodis.
Netgi vasaris liko paupy –
Vanduo sutraiškė kietą ledo lukštą...
Kokia šį vakarą esi trapi,
Nors užsidariusi... Giedros tau trūksta?
Aš nežinau – gal ryt, o gal poryt
Įmesiu juk į dangų saulės saują.
Kol kas bijau dar visa tai daryt –
Todėl vis lyja, lyja – nesiliauja...
Tad akyse tau telkiasi drėgmė,
O viduje – vien gilios sniego pusnys.
......................................................................
Nereikia – to, kas buvo, neminėk,
Aš langą jau veriu, nes laikas busti.
Tegul tau veidą kovas palytės
Ir vėju – mano pirštais – skruostus glostys.
Ir nebebus daugiau jau praeities –
Neplauks minčių laivai į žiemos uostą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-02-09 22:14:56
Po Saulėlydžio ir kitų komentarų jau sunku ką nors naujo pasakyti apie šio Poeto lyriškas eiles.
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-02-09 16:59:41
visi komentavę teisūs...kaip vitaminų dozė pasiilgusiems pavasario...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-02-09 11:20:51
Šviesių minčių, jausmų švelnus prisilietimas...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-02-09 10:02:15
labai jausmingas nuostabu
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2017-02-09 09:54:45
"Įmesiu juk į dangų saują saulės"ž šiuo kūriniu Jūs įmetėte mums ne vieną saują. Ačiū.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-02-09 08:27:47
Turint galimybę kasdien skaityti naujas autoriaus eiles, susidėlioja graži ir jautri lyrinio herojaus gyvenimo mozaika.Kaip lietus patirtis, nuoširdumas, eiliavimo praktika teikia pasitenkinimą skaitant. Neabejoju, kad kūryba ir jo esybės neatskiriama dalis. Oro gurkšnis jam - sielos atgaiva skaitytojui.
Nutolo spalis, gruodis praeity ir jau vasaris baigia įpusėti... Tad jau labai norisi rasti danguje ir širdyje tą saulės saują.
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2017-02-09 07:49:11
Ir kaip gi be lietaus :) gracinga, paslaptinga :)
visad, kai pritrūkstu tikėjimo aplinka, skaitau Jus :) tai pakelia :)