Kur ruduo?

Kai ruduo baigia ginklus sudėti
Ir mėnulis šviesesnis už saulę,
Vakarai ima sparčiai ilgėti,
Pajaučiu aš kažkokią apgaulę.

Mes taip rudenio laukėm, tikėjom,
Kad atneš mums kažką paslaptingo.
Tarsi mistikoj mes nugalėjom,
O rudens juk nematėm lietingo.

Jis kaip žaibas per vasaros audrą
Tiktai blyksteli ir išgaruoja.
Jį praryja gyvenimo aura,
Gal kažkur po žeme vinguriuoja?

Lapai dingo, gal juos kas pagrobė,
Gal išsinešė senas Girinis?
Jie spalvingi, šilti kaip kad drobė
Ant suplyšusios kario milinės.

Kur ruduo, gal kas žino, kas matė?
Nepalikit manęs ant šio tako...
Paskutinį lapelį jis metė
Ir išeina... Man nieko nesako.
Irma

2006-11-10 03:52:32

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2006-11-10 12:33:01

...ruduo...tarsi pasikalbėjimas su savimi ,savo siela...rodos Irmulė žengia labai subtilios erdvės link savo poezijos balsu...gražu ir įdomu ...sėkmės...

Anonimas

Sukurta: 2006-11-10 10:28:52

Ginklai sudėti, Girinis pasenes, vakarai ilgėja be jokios apgaulės, o ruduo meškeres susivyniojo ir į krūmus... Irmule, rudenio toks charakteris, jis išeina prancūziškai - niekam nieko nesakęs...

Vartotojas (-a): mundus

Sukurta: 2006-11-10 09:22:09

lyriškas vat...