Lituania in aeternum

Prie gonkelių,
kurių užkalti juodi langai,
rankas pasidėjusi ant kelių
sėdėjo šimtametė mis
ašarotomis akimis
ir žvelgė į duobėtą Valstybės kelią.
Valdomi robotų
į Vakarus tankai riedėjo
parsivežti naujų idėjų.
(arba)
Nevaldoma minia
į Vakarus bildėjo
gyventi oriai ir be idėjų.
Langas Indausas

2017-01-08 12:36:52

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-01-09 11:54:17

Idėja - ne duona, neatsikąsi. Kai idėjų būna per daug, tai kartais tame idėjų liūne, pats idėjų kūrėjas paskęsta.
Man patiko.

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2017-01-09 10:47:56

Man kaip visada didžiausios problemos (o ir atradimai) per mis. Taip ir čionai – jeigu ne ji, regėčiau Tėvynės problemą ir būtų labai rūstu bei liūdna aiškiai, be papildomų minčių.
Tačiau šimtametė mis – ne lietuvė mergelė, o kažkokia betautė – neaiškaus regiono bendrabutinė. Gali būti Nežinia, Kančia, Negalia, Pražūtis, skaudi Tiesa, gal ir Fortūna... Sena kaip pasaulis, visur (sic!) esanti kaip reiškinys.
Robotizacija suaktyvėja vakarop. Gerai atrodo transportas (sunkios pastangos).
Triukšmai, ieškojimas. Ir panašu, kad tamsūs vakarai nieko iš esmės nekeičia (užkalti langai, neatplėšiami vokai, jokių minčių).
Ore, oru viskas gerai skamba.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2017-01-09 00:00:39

Kas kam brangiau: vieniems idėjos, kitiems – gerbūvis, kurio negali pasiekti eilinis pilietis mylimoj gimtinėj

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-01-08 18:29:05

patiko jūsų stilius

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2017-01-08 15:59:18

Aktualijos. Tarp eilučių gal ir poezijos esama - priklausomai nuo skaitytojo mąstymo lygio.