Būk mano mūza

Santrauka:
Akimirka
Žaibų akimirkoj... būk mano mūza,
Nors tik akimirką kalbėk šviesa,
Kai net Šventi Kalnai įdužę
Ir žemė mūsų ašaroj visa.

Bet gruodis visgi atgaiva, laukimas –
Viltingai švinta už baltos ribos,
Būk mano mūza, kai lietus užkimęs
Iš mano vaikiško tikėjimo kvatos

Žaibų akimirkoj...
giedrex26

2016-12-08 14:28:44

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2016-12-10 18:45:29

Kai net Šventi Kalnai įdužę
Ir žemė mūsų ašaroj visa…
  daug išgyvenimų apima. Žaibų akimirkoj… tikėjimas gimsta iš naujo, iškart atpažįstamas tik Jums būdingas poetiškas kalbėjimas dangiška šviesa, pakylėjančiai,  jautriai ir tapybiškai .

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-12-10 17:05:28

Trumpai, bet daug ir labai gražiai pasakyta.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2016-12-09 17:37:36

visgi atgaiva ir laukimas jūsų eilėse 

Vartotojas (-a): lašasdangaus

Sukurta: 2016-12-09 14:27:46

Stipriai nuskambėjo... tikrai, verta gyventi dėl tokios akimirkos, kuri ir tamsiame gruodyje nušvinta viltimi.

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2016-12-08 14:54:36

Akimirkos graži malda mūzai...

Vartotojas (-a): Žalvarnė

Sukurta: 2016-12-08 14:47:49

Nuostabi akimirka...
 

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2016-12-08 14:33:55

It perlais švyti šitas žodžių vėrinys... savo nepaprastumu... įtaiga... grožiu...