Rauda vėjuose godos
ir širdis ištuštėjus,
nesugrįši, jau rodos.
Ar buvai kur išėjęs?
Gal į kelią? Gal niekur?
Gal tik veltui blaškeisi,
kolei nieko nelieka,
ir jau nieko negeisi?
Tik atgal atsigręžti,
kur svajota, kentėta,
kur į ilgesio kraštą
širdies paukščio plazdėta.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-12-09 17:38:51
daug tikro jausmo
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-12-09 15:42:20
Reali, jausminga lyrika, paliečianti širdį.
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2016-12-09 14:23:32
Labai gyva ir tikra... iš gelmės... ačiū.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-12-08 14:57:36
Gražus ir jautrus sielos ilgesys...
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-12-08 14:49:34
Pritariu Giedrei... Širdis atsiliepia...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-12-08 14:43:16
...toks pažįstamas skaudus, ilgesingas jausmas...labai giliai širdyje...visada gyvas...puiki lyrika...