Gyvenki be manęs, – nusviesti žemėn žodžiai...
Ir gruodis pasidaro toks pigus,
Kad jo naktis perku aš pusvelčiui bei godžiai –
Nėra dangaus, parduotas jau dangus.
Parduotas dar tada, kai jį lėktuvas kirto:
Tik laikinai, tik laikinai – palauk...
Ir prausės laikas tartum (ar ne tartum?) girtas,
Nes ilgesį norėjosi nuplaut
Tuo rudenio lietum, kuris kadaise, regis,
Mums buvo tarsi šventintas vanduo...
.....................................................................................
Kalėdinių snieguolių žydros žydros akys,
Kaip to dangaus,
Kurį tik man žadėjai atiduot...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2016-12-08 21:03:41
Pauliaus Širvio reinkarnacija.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-12-08 20:19:04
Vau, kaip griežtai Mūzai. Gal dangus parduotas - pirktas tam, kad galėtų Jums dovanoti?..
Ir gruodis visoks su savo džiaugsmais ir liūdesiu.
Ilgesys... Tai kiekvieno žmogaus prieraišus "šuniukas". Vedžiotis nesinori, tačiau pamesti - gaila. Taip ir tąso jį visi su savimi.
Kūrinys kupinas jausmų, kurie liejasi per kraštus. Vaizdingas, lyriškas...
Esate POETAS iš didžiosios raidės.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-12-08 15:21:36
Galima tik paguosti, jog ilgesys neišnyksta, bet reikia ji suvaldyti...
Ir Jūs bandote tai daryti per kūrybą... Malonu skaityti.
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-12-08 15:09:04
Kaip ir visada Jūsų ilgesys toks gražus... Tikro poeto.
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-12-08 10:29:18
Patiko.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-12-08 05:50:09
Kiek daug skausmingo ilgesio, nusivylimo pažadais... Visas laikas jo pritvinkęs... Bet man patinka, kad jūsų lyrinis herojus ilgisi be pykčio ir neapykantos.. Nors pirma eilutė ir pasako esmę.