Ar tu matei, laukiniai obuoliai sušalę supas.
Žiemos cukruotom lūpom meiliai pabučiuoti.
Ar tu girdi, kaip plaka širdis upės,
Kaip gera bristi per pusnis ir vėl svajoti.
Virš mūsų tik dangus, toks pat cukruotas.
Ir glaudžias paukščiai du maži, sušalę.
Praplaukia pažeme vėl debesų pripiltas luotas.
Po kojom traška baltas baltas rogių kelias.
Du paukščiai, du, speiguotą rytą gieda,
Gal sniegenų liepsnelės tarp šakų plevena.
Kai saulė per šerkšnotą žemę tykiai rieda,
Savam delne tvirtai laikai tu delną mano.
Kai debesys vėl vakarą žeme atvaro,
Kažką brangaus slepiu savo mažytėj saujoj.
Šalčiu alsuojantis žiemos stebuklas keri.
Abu cukruotą obuolį ragaujam.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulės eldija
Sukurta: 2016-12-07 11:42:55
Kaip tyra, miela ir gražu, o dar perskaičiau tokį žiemišką saulėtą rytą... Priglausiu cukruotus obuolius, kad galėčiau jais mėgautis kartas nuo karto :-)
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-12-06 23:32:46
Vai kaip miela ir gražu... Pasiimu :)
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-12-06 21:50:30
Labai mielas kūrinys, nors cukruotais obuoliais manęs ir ne sugundėte, nebent būtų kepti.
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2016-12-06 16:02:36
Meiliai meiliai :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-12-06 11:48:37
...vaikystės sodą primena...labai gražų...dar be skausmo...ačiū...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-12-06 10:40:47
Užsinorėjau to cukruoto obuolio - įtikinote...
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-12-06 10:16:22
Lyg iš Laumele nuotraukos Rudens pakiša žiemai.Pradžia tai tikrai:) Patiko.