Prisijaukintas laikas

Jaukinuos šitą laiką po mažą, po smiltį
Mintys ieško prasmės tarp kasdienių ženklų.
Gruodis mosteli lapkričiui, liepia nutilti
Aprėdai tokie pat, tik kitokiu vardu.
Kartais akys supainioja avį ir vilką
Ant veidų daug apgaulės — suprasti sunku.
Keičias kaukės, blizgučiai vilioja pamilti
Tik paklysta laike žavesys dovanų.
 
Pasiduodu ir aš užburtai karuselei
Ir jaučiu, kad išlipti iš jos nejauku...
---
Čia ne pasaka. Nėr nei stebuklų, nei fėjų
Ir rodyklės nestrigs ties lemtingų dūžiu...
Saulėlydis

2016-12-02 07:19:33

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-12-03 11:13:41

Kartais akys supainioja avį ir vilką
Ant veidų daug apgaulės — suprasti sunku.
Keičias kaukės, blizgučiai vilioja pamilti
Tik paklysta laike žavesys dovanų.


Taiklios įžvalgos žmonių šviesios ir tamsios pusių ypatybių, subtilus jų atskleidimas.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2016-12-02 18:00:27

puikios eilės

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2016-12-02 17:25:53

Laikas, mūsų neatsiklausdamas įsuka į karuselę, vis pridėdamas metus, raukšleles...

Ir rodyklės nestrigs ties lemtingu dūžiu...

Teisingas, geras eil. Ačiū.
 

Vartotojas (-a): Akademix

Sukurta: 2016-12-02 11:33:28

Nepasiduoti pilkos masės įtakoms, išlikti individualybe.