greit išeisi 
ar nusineši
visą išmintį, kuria ėmeis gyventi
ar įkliuvęs į paties spąstus
tu ištrūksi iš nelaisvės vienišų

mūsų pragarai ir mūsų dangūs
tapę lyg orai
kažkam prielankūs nepalankūs

niekad nemąsčiau
man tiek neduota
kaip tikėjime tavęs ieškoti
juk visi kurie tave atranda
perteikt to kitiems nebeįstengia

taip yra ir prieš akis ne vienas kelias
eisim jais visi patirti vienas kito dalį

tad pajausk tai prieš užgaunant stygą
į tave ji verias ir į kitą
savastim skambėti ima