Aš niekur neskubu ir niekur nevėluoju,
Iš lėto žingsniai ženklina dienas,
Kai pavargstu keliauti – aš sustoju
Ir suskaičiuoju svajones tikras.
Stveriu į glėbį jas ir vėl į priekį,
Nepasiklystu savame laike,
Jei nešt nepajėgiu – tada palieku
Vilties ir nevilties pilkam rūke...
Liepa
2016-11-12 18:22:09
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-11-13 20:13:24
Rūkas ištirpsta, o viltis palieka.
Mielas kūrinėlis.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-11-13 12:41:09
Elegantiškai žingsniuojantys įtaigūs žodžiai.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-11-13 10:42:52
Svarbiausia, neprarasti svajonių, kad nors viena tikra šviestų gyvenimo kelyje. Rūkui prasisklaidžius ir kitos suspindės.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-11-12 22:59:06
Visi mes turim t rūką. Bet geriau daugiau vilties...