Mėnulis

Šį vakarą vėl nusilenk mėnuliui,
Jis tau šypsosis iki paryčių.
Jausmai giliuos akivaruos sugulę,
Prisiminimai nebeslėgs pečių.

Lengvutis ir švelnus vėjelis dvelkia,
Paglosto veidą, lyg žmogaus ranka,
Vilioja nerimas į klampią pelkę,
Užkloja rūko slegianti marška.

Norėtum sužinoti, kokios ribos
Dar atskiria nuo žudančios tamsos,
Bet žvilgsnį traukia danguje sužibęs
Mėnulis – vien tik tau nusišypsos...
Liepa

2016-10-31 12:36:36

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2016-10-31 20:37:24

Vaizdingai

Vartotojas (-a): Žalvarnė

Sukurta: 2016-10-31 19:31:47

Tik man...   Išties smagu...

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2016-10-31 16:41:36

...nuostabiai apie mėnulį...kai jau ruduo...ir gamtos šypsenos retos...