Iš minčių gijų raizgai vainiką:
Praeities, dabarties, nežinios –
Jos vienintelės tau ir teliko –
Atneša ramybę – liūdesy paguos?..

Skausmingai trapios, plonos gijos,
Džiaugsmas ryto aušros spinduliuos –
Kaip rudens gėlės nuo šalnų lepios,
Nepaliestos pro šalį nuvinguriuos.

Rezgi vainiką – mintis tausoji –
Renki – kas perpildo sielos gelmes?..
Pasiklydai minčių gijų gausoje –               
Žinai, ką bepaliesi, būties neišspręs...
.................................................
Mintys nesenka, rasa nekrinta –
Savęs pajautimas vakaro tyloje –
Gyvenimo tąsa – ryto aušroje.