Tu atneški atostogų saulės
Į nutilusį rudenį vėlų.
Spinduliukai maži kur nukrito,
Žemę kvepiančią, šilą prikėlė.
Tu atnešk trupinėlį man saulės,
Kad tą vasaros džiaugsmą primintų.
Ir girdėsim, kaip dobilas žydi,
Kaip kankorėžį vėjas palydi,
Kaip sidabro lašus pušys laisto,
Kaip vilnija rugiai,
Kaip vėjelis juos plaiksto...
Tu atneški atostogų saulės
Į nutilusį rudenį vėlų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-10-23 10:29:39
Kaip miela... Labai patiko...
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-10-21 05:54:54
Gražiai perteikėte artumo, šilumos, vasaros ilgesį. Labai norint - galima susigrąžinti :)