Raudona saulė jūroj tingiai leidos,
Purslai lyg perlai jūroje spindėjo.
Tu savo plaukus tyliai pasileidai
Ir jie bangavo nuo lengvučio vėjo.
 
Ir aš tave apkabinti suspėjau,
Kol saulė dar nenusileidus.
Ir buvo viskas man
Tau leidus.
 
Aš nežinau,
kodėl ji nusileidžia
kas vakaras.
Ir tegul.
Svarbu, kad tai mums –
tau ir man, mylima mano.
 
Vandenyje nuostabu viskas.
Tai vienas iš pasaulio pradų,
kuriuos davė tau
Visagalis.