poguliukai

tik šiandien lėtai suprantu
kiek amžių galėčiau taip būti
miegoti ant tavo pečių
žinau – sunku – greit prabusi

ir katei įslinkus greta
ištarti tik žodį mažyti –
visa lovos pusė tuščia
mėnulio prieblandoj švyti

prigludus prie tavo būties
šypsotis į niekur, gal toliams
nes niekas manim netikės
kad amžiams susuktas šis guolis
lietum

2016-09-10 09:15:54

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Pakeleivis

Sukurta: 2016-09-10 11:28:24

Būties sąvoką suvokiu kitaip, bet galima ir tokia (buvimas)... o trys baigiamosios eilutės labai geros (gal tik: amžiams susuktas > taisant tarmišką (?) kirtį > sùsuktas amžiams).

Su jausmu, kuriuo tiesiog negaliu netikėti.
Poguliukai šiek tiek suteikia ir tingumo, bet lėtai, katės siluetas, mažyti... – nedaugžodžiaujant, gerai, čia gulinėja ir vaikšto švelnumas.